Iššūkiai ir tendencijos naudojant brangias medicinos priemones

 

       Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) valdo nacionalinius duomenis apie brangių medicinos priemonių kiekį, technines savybes, išlaidas, naudojimo intensyvumą bei pasiskirstymą Lietuvoje. Brangios medicinos priemonės – tai pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
       Medicinos priemonės yra vienas iš svarbiausių efektyvios sveikatos priežiūros sistemos komponentų. Kiekvienai šaliai svarbu turėti ne tik saugias, bet ir kiekybinius bei kokybinius  rodiklius atitinkančias medicinos priemones.
       Nuo 2010 m. Akreditavimo tarnyba renka, kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie Lietuvoje įsigyjamas ir naudojamas 9 rūšių brangias medicinos priemones. Per šį laikotarpį duomenų valdymas tobulėjo − 2016 m. buvo sukurta elektroninė duomenų sistema TechnoMedTas, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta tvarka teikia duomenis apie brangių medicinos priemonių turimą skaičių, pagrindines technines charakteristikas, naudojimo intensyvumą, atliktų tyrimų ar procedūrų skaičių, įsigijimo kainą, naudojimo bei priežiūros išlaidas.
       Vienas iš Akreditavimo tarnybos tikslų – vertinti naudojamų brangių medicinos priemonių efektyvumą ir našumą. Tuo tikslu kasmet atliekamos išsamios analizės ir parengiamos rekomendacijos. Jos pateikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai bei yra prieinamos elektroniniu būdu visiems besidomintiems. Su analizėmis galima susipažinti Akreditavimo tarnybos puslapyje http://www.vaspvt.gov.lt/node/360.
       Praėjusių metų pabaigoje buvo išnagrinėta 2016 m. situacija. Iš viso Lietuvoje buvo apie 1 309 brangių medicinos priemonių. Didžiąją dalį (85 %) sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarsinės priemonės. Analizės atskleidė didžiuosius iššūkius ir tendencijas.
       Kai kurių brangių medicinos priemonių Lietuvoje yra daugiau nei rekomenduojama (pvz., mamografų) ir daugiau nei vidutiniškai yra Europos šalyse (pvz., kompiuterinių tomografų).
       Daugelis naudojamų brangių medicinos priemonių yra pernelyg senos (daugiau nei 10 metų) ir santykinai per mažai naudojama naujų priemonių (0 − 5 metų). Tai ypač būdinga tendencija, kalbant apie rentgeno aparatus − beveik pusė jų yra senesni nei 10 m. Taip pat ši problema būdinga ir kitų rūšių Lietuvoje naudojamoms brangioms medicinos priemonėms, pvz., angiografams (33 %), gama kameroms (25 %), mamografams (24 %), diagnostinėms ultragarsinėms priemonėms (24 %) bei kompiuteriniams tomografams (23 %) .
       Vis didesnį dėmesį skiriant medicinos priemonių saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei, pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kai akivaizdžiai skiriamas prioritetas senų medicinos priemonių atnaujinimui, o ne naujų plėtrai.
       Nors pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių lenkiame daugelį kaimyninių šalių, tačiau jų naudojimo efektyvumo rodiklis, tai yra atliktų tyrimų skaičius per metus, yra vienas žemiausių Europoje. Nepakankamas brangių medicinos priemonių galimybių išnaudojimas, tai yra mažas atliekamų tyrimų skaičius, ypač būdingas pozitronų emisijos tomografams (100 %). Ši tendencija taip pat būdinga kompiuteriniams tomografams (81 %), diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms (92 %) bei diagnostinėms ultragarso priemonėms (54 %).
       Tačiau esama ir teigiamų pokyčių – 50 % mamografų buvo naudojami dideliu intensyvumu, taip pat atsirado ir dideliu intensyvumu naudojamų magnetinio rezonanso tomografų, augo ir angiografų, naudojamų vidutiniu intensyvumu, skaičius (42 %). 
       Būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų padidintos medicinos priemonių potencialios naudojimo intensyvumo galimybės, siekiant vidutinio ar didelio naudojimo intensyvumo.
       „Kitaip tariant, įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą ir neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos ženklios investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis. Mūsų atliktos analizės tiesiogiai naudojamos svarstant esamą situaciją Lietuvoje dėl brangių medicinos priemonių poreikio, racionalaus planavimo bei įsigijimo“, − teigia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
       Informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas nacionaliniu mastu yra laikomas efektyvios ir racionalios sveikatos sistemos požymiu. Lietuva tuo yra pažangi. Išsamūs ir tikslūs duomenys apie įstaigų turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs visai visuomenei − pirmiausiai pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiant pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones. Todėl iš kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos gauti duomenys yra labai svarbūs galutiniam rezultatui. Kviečiame ir toliau bendradarbiauti bei aktyviai ir atsakingai naudotis elektronine informacine sistema TechnoMedTas.


 

Informacija atnaujinta 2018-04-25

VASPVT

VALSTYBINĖ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBA

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Jeruzalės g. 21,
LT-08420 Vilnius
Tel. (8 5) 261 5177 ,
Faks. (8 5) 212 7310 ,
El. paštas: vaspvt@vaspvt.gov.lt

Biudžetinė įstaiga,
Juridinių asmenų registras,
Kodas 191352247

Darbo laikas:

I - IV 8:00 - 17:00
V 8:00 - 15:45
Pietų pertrauka 12:00 - 12:45

Priimamojo darbo grafikas

Kaip mus rasti?

www.eunethta.eu www.inahta.org www.pasq.eu www.isqua.org www.htai.org www.who.int