Brangių medicinos priemonių naudojimo tendencijos

 

   Vienas iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau − Akreditavimo tarnyba) tikslų – vertinti Lietuvoje naudojamų brangių medicinos priemonių efektyvumą ir našumą. Kasmet atliekamos brangių sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, naudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose analizės bei parengiamos rekomendacijos. Pastarųjų metų analizė atskleidė gerėjančias tokių prietaisų panaudojimo tendencijas.

   Nuo 2010 m. Akreditavimo tarnyba renka ir sistemina duomenis apie šalies sveikatos įstaigose naudojamas brangias sveikatos priežiūros technologijas. Brangioms sveikatos priežiūros technologijoms priskiriamos medicinos priemonės – pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina su PVM viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kasmet atliekamos brangių sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, naudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose analizės bei parengiamos rekomendacijos. Esminiai analizės aspektai – Lietuvos ir Europos šalių statistinių rodiklių palyginimas, bendras brangių sveikatos priežiūros technologijų skaičius ir jo teritorinis pasiskirstymas šalies mastu, brangių sveikatos priežiūros technologijų eksploatavimo rodikliai. 2017 m. šalyje buvo eksploatuojamos 1 385 brangios sveikatos priežiūros technologijos. Daugiau nei pusę jų (58 %) sudarė diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, penktadalį (20,7 %) – diagnostiniai rentgeno prietaisai. Lietuvoje 1 mln. gyventojų pernai teko vidutiniškai 493 brangios sveikatos priežiūros technologijos.
   2017 m. analizės atskleidė geresnius nei pernai rezultatus, nes paaiškėjo, jog dominuoja senesnių nei 15 m. brangių medicinos priemonių keitimas naujomis, nedidinant bendro brangių sveikatos priežiūros technologijų skaičiaus šalyje. Tapo aktyvesnis senų medicinos priemonių nurašymo procesas,  ypač diagnostinių rentgeno prietaisų. Be to, išaugo brangių sveikatos priežiūros technologijų tyrimų skaičius lyginant su ankstesniais metais. Ženkliai auga pozitronų emisijos tomografų (ketvirtadaliu), magnetinio rezonanso tomografų tyrimų (penktadaliu) bei kompiuterinių tomografų procedūrų skaičius. 
   Gera žinia ta, kad  intensyviau pradėti naudoti mamografai (44 %), taip pat išaugo angiografų (iki 7 %) ir magnetinio rezonanso tomografų (iki 11 %) naudojimas. Teigiami pokyčiai ir vidutinio intensyvumo naudojimo kategorijoje: 27 % mamografų naudoti vidutiniu intensyvumu, augo ir diagnostinių rentgeno prietaisų bei diagnostinių ultragarsinių priemonių naudojimo intensyvumas. Magnetinio rezonanso tomografų ir kompiuterinių tomografų vidutinio intensyvumo naudojimo rodikliai išliko nepakitę.
   Nors brangių sveikatos priežiūros technologijų tyrimų skaičius kasmet auga, tačiau kai kurios vis dar naudojamos mažu intensyvumu, tai yra atliekama mažai procedūrų per metus, ypač pozitronų emisijos tomografai (visi – 100 %), nors 2017 m. ir išaugo šių procedūrų skaičius, C-lanko rentgeno prietaisai (92 %), kompiuteriniai tomografai (83 %), magnetinio rezonanso tomografai (65 %) ir angiografai (61 %).
   Vertinant pagal Europos šalių vidurkį – angiografų ir magnetinio rezonanso tomografų rodiklis (skaičius 100 000 gyventojų) labai arti Europos šalių vidurkio. Lyginant ne su statistiniu vidurkiu, o su kaimyninėmis – regioninėmis šalimis, Lietuvoje daugelio brangių sveikatos priežiūros technologijų rodiklis pagaliau tapo panašus į kaimyninių šalių rodiklius.
   Vertinant pagal COCIR rekomendacijas – magnetinio rezonanso tomografai ir pozitronų emisijos tomografai visiškai atitiko naujų ir senų medicinos prietaisų proporcijų rekomendacijas.
Visgi santykinai turime per daug senų ir per mažai naujų brangios sveikatos priežiūros technologijų ir 6 rūšių brangios sveikatos priežiūros technologijos  neatitinka COCIR rekomendacijų. Tai gama kameros, mamografai, kompiuteriniai tomografai, angiografai, linijiniai greitintuvai, diagnostiniai rentgeno prietaisai ir diagnostinės ultragarsinės priemonės. Be to, Lietuvoje turime  120 brangių sveikatos priežiūros technologijų, kurių eksploatacinis amžius viršija 15 m. 
    „Nauji pokyčiai leidžia manyti, kad pažanga vyksta ir  pasirinktas tinkamas būdas spręsti brangių sveikatos priežiūros technologijų panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose iššūkius. Būtina ir toliau siekti racionalaus, efektyvaus brangių sveikatos priežiūros technologijų panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
   Informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas nacionaliniu mastu yra laikomas efektyvios ir racionalios sveikatos sistemos požymiu. Lietuva tuo yra pažangi. Išsamūs ir tikslūs duomenys apie įstaigų turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs visai visuomenei – pirmiausia pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiant pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones. Todėl iš kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos gauti duomenys yra labai svarbūs galutiniam rezultatui. Kviečiame ir toliau bendradarbiauti bei aktyviai ir atsakingai naudotis elektronine informacine sistema TechnoMedTas.

Informacija atnaujinta 2019-01-02

VASPVT

VALSTYBINĖ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBA

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

A. Juozapavičiaus g. 9,
LT-09311 Vilnius
Tel. (8 5) 261 5177 ,
Faks. (8 5) 212 7310 ,
El. paštas: vaspvt@vaspvt.gov.lt

Biudžetinė įstaiga,
Juridinių asmenų registras,
Kodas 191352247

Darbo laikas:

I - IV 8:00 - 17:00
V 8:00 - 15:45
Pietų pertrauka 12:00 - 12:45

Konsultacijos telefonu

Priimamojo darbo grafikas

Kaip mus rasti?

www.eunethta.eu www.inahta.org www.pasq.eu www.isqua.org www.htai.org www.who.int