Brangios sveikatos technologijos: pokyčiai, iššūkiai ir galimybės

 

      Informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas yra efektyvios, pažangios ir racionalios sveikatos sistemos požymis, todėl Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Akreditavimo tarnyba) vykdo analizes apie brangių sveikatos priežiūros technologijų pasiskirstymą apskrityse, jų eksploatacinį amžių, naudojimo intensyvumą ir kasmet teikia išvadas bei rekomendacijas reikiamų pokyčių įgyvendinimui.

      Išsamūs ir tikslūs duomenys apie įstaigų turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs visuomenei – pirmiausia pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiant pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones.

Brangioms sveikatos priežiūros technologijoms prisiskiriamos 9 rūšių medicinos priemonės: pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus.

      2018 m. šalyje buvo eksploatuotos 1 439 brangios medicinos priemonės, kurių didžiąją dalį (59 %) sudarė diagnostinės ultragarsinės priemonės, beveik trečdalį (27 %) diagnostiniai rentgeno prietaisai.

      Vienas iš teigiamų pokyčių, lyginant su praeitais metais – brangių medicinos prietaisų infrastruktūros atnaujinimas, tai yra senų aparatų pakeitimas naujais. 2018 m. šalies gydymo įstaigose naujai įdiegta 80 brangių medicinos prietaisų ir nurašyta 50 senų medicinos prietaisų. Daugiausiai įsigyta naujų diagnostinių ultragarsinių priemonių (43) ir  diagnostinių rentgeno prietaisų (17), be to, 8 kompiuteriniai tomografai, 5 angiografai, 4 magnetinio rezonanso tomografai ir 3 mamografai. Atnaujinimo procesas yra svarbus žingsnis užtikrinant patikimus ir kokybiškus tyrimus, sprendžiant brangių medicinos prietaisų neefektyvaus naudojimo  problemą.

      Taip pat, lyginant su praėjusiais metais, 2018 m. augo ir atliktų tyrimų skaičius. Labiausiai išaugo pozitrono emisijos tomografų bei magnetinio rezonanso tyrimų  skaičius (14 %), linijinių greitintuvų procedūrų skaičius išaugo beveik 8 %, kompiuterinių tomografų – 5,4 %. Vertinant pagal medicinos prietaisų naudojimo intensyvumo klasifikaciją, esama teigiamų pokyčių, tai yra išaugo intensyviai naudojamų kompiuterinių tomografų skaičius iki 4 %, intensyviai naudojamų magnetinio rezonansų tomografų skaičius išaugo iki 19 %. Gerėjantys rodikliai rodo gydymo įstaigų pažangą ir modernėjimą.

      Nepaisant pastangų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis, vis dar turime nemažai senų  (virš 10 m. senumo) ir senesnių (virš 15 m.) medicinos prietaisų, eksploatuojamų gydymo įstaigose. Tokia tendencija išlieka jau keletą metų, ypač ryškus poreikis atnaujinti diagnostinių rentgeno prietaisų bei kompiuterinių tomografų infrastruktūrą. 46 % diagnostinių rentgeno prietaisų, 37 % kompiuterinių tomografų,  30 % diagnostinių ultragarsinių priemonių senesni nei 10 metų, o dalis jų viršija ir rekomenduojamą 15 metų senumo ribą.   Ilgesnio eksploatacinio amžiaus, tai yra senesni prietaisai siejami su didesne nepageidaujamų įvykių ir techninių gedimų rizika, atsarginių dalių trūkumu, didesnėmis  remonto ir techninės priežiūros išlaidomis, mažesne tyrimų vaizdinimo kokybe, didesne pacientų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote. Kaip rodo gydymo įstaigų apklausos rezultatai, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama – tai dažni medicinos priemonių gedimai bei riboti jų technologiniai pajėgumai.

      Neišnaudotos potencialios medicinos prietaisų galimybės, mažas jų naudojimo intensyvumas tebėra opiausias klausimas. Nors 2018 m. augo atliktų tyrimų skaičius, deja, 83 % kompiuterinių tomografų, 66 % angiografų ir 58 % magnetinio rezonanso tomografų vis dar naudojami mažu intensyvumu. Teigiamų prietaisų naudojimo intensyvumo pokyčių nesama ir lyginant su Europos šalių vidurkiu.  Akivaizdu, tokie rezultatai nedžiugina, todėl išsiaiškinus problemines sritis, kryptingai ir kompleksiškai organizuojant brangių medicinos prietaisų valdymą, galima siekti racionalesnio medicinos prietaisų panaudojimo bei padidinti šių prietaisų veiklos efektyvumą.

       „Brangių medicinos prietaisų naudojimo tendencijos gerėja – didėja bendras atliekamų tyrimų skaičius, išaugo intensyviai naudojamų kompiuterinių tomografų ir magnetinio rezonansų tomografų skaičius bei spartėja senų aparatų keitimo naujais procesas. Tai rodo gydymo įstaigų pažangą ir modernėjimą. Kita vertus, vis dar neišnaudojamos turimų medicinos prietaisų potencialios galimybės, be to, matome, kad brangių sveikatos technologijų valdymas turi  ir kitų rimtų iššūkių, kuriuos galime ir turime įveikti bendromis pastangomis“, − teigia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

 

Informacija atnaujinta 2020-01-09

VASPVT

VALSTYBINĖ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBA

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

A. Juozapaviciaus g. 9,
LT-09311 Vilnius
Tel. (8 5) 261 5177 ,
Faks. (8 5) 212 7310 ,
El. paštas: vaspvt@vaspvt.gov.lt

Biudžetinė įstaiga,
Juridinių asmenų registras,
Kodas 191352247

Darbo laikas:

I - IV 8:00 - 17:00
V 8:00 - 15:45
Pietų pertrauka 12:00 - 12:45

Konsultacijos telefonu

Priimamojo darbo grafikas

Kaip mus rasti?

www.eunethta.eu www.inahta.org www.pasq.eu www.isqua.org www.htai.org www.who.int